- goslus
- goslùs, gosli̇̀ bdv. Goslių̃ maniẽrų jaunuõlis.
.
.
goslus — goslùs, ì adj. (4) DŽ 1. godus: Tokiam gosliam pirkliui tik da gailėjo verbliūdų BsMtII35. 2. gašlus, geidulingas: Napalys iš karto patraukė goslią Daratą Vaižg. Tuojau rados paleistuvingu, lepnu, gosliu ir traku S.Dauk. 3. [K] prietaringas … Dictionary of the Lithuanian Language
gosli — goslùs, gosli̇̀ bdv. Goslių̃ maniẽrų jaunuõlis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
goslingas — goslingas, a adj. goslus, gašlus: Nepadorių ir goslingų žodžių veltui ieškosi jų kalboje S.Dauk. goslingai adv.: Mergelės bent rankos goslingai prisiliest jam taip pat buvo baisu, kaip ir ugnimi nudegti Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
goslius — sm. kas goslus: Kiaulių akys – rinktinės akys: koks gi goslius jų nepavydi? Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
goslumas — goslùmas sm. (2) NdŽ → goslus 2: Jį apimdavo goslumas – iš jo veržėsi gyvulio dvasia rš … Dictionary of the Lithuanian Language
guoslus — guoslus, i adj. Vaižg = goslus 2 … Dictionary of the Lithuanian Language